Registracija

Powered By Saaraan

Kaip saugoti akvariumines trąšas

Written by 

Paskutiniu metu vis daugiau akvariumistų susikooperavę perka didesnius akvariuminių trąšų kiekius ( 5-10litrų) ir juos pasidalina tarpusavyje.Taip atpigindami savo akvariumo priežiūrą. Tačiau dažnai atsirinka taip, kad per nežinojimą ir dėl laikymo sąlygų netinkamumo, pas vienus kitus tos pačios akvariuminės trąšos, paprasčiausiai, sugenda. Neretai visa kaltė yra suverčiama gamintojui, nors reikia tiek nedaug kad to neatsitikų. Tad šiame straipsnyje pabandysiu išvardinti pagrindinius niuansus į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad jūsų akvatrąšos liktų visada veiksmingos ir sulauktų gamintojo nustatymo garantinio laikotarpio pabaigos.

Pradžioje atsifiltruokime, kurios trąšos yra jautriausios tinkamoms sąlygos - tai būtų tokios skystos trąšos, kuriose yra chelatinių agentų. Dažniausiai tai yra visos trąšos, kurių sudėtyje yra geležies junginių t.y. mikroelementinės akvatrąšos, geležies trąšos,trąšos iš serijos "viskas viename".Taigi, jeigu sudėtyje randate geležies, tai greičiausiai ji bus chelatuota kažkuriuo  sintetiniu chelatu ( EDTA, HEDTA, DTPA, EDDHA ir pan ). Būtent dėl šių chelatinių agentų  tokias trąšas reikėtų saugoti laikantis tam tikrų sąlygų. Trąšas, kuriose nėra chelatinių agentų - tokių  kaip makro tipo, kalio, nitratų, fosfatų ir pan. galima laikyti praktiškai bet kokiomis sąlygomis. Žinoma, į šaldymo kamerą dėti nebūtina. Svarbiausia, kad būtų saugi pakuotė. O daugiau kažkokių svarbesnių ypatumų laikymui kaip ir nėra, kadangi temperatūrai  ar šviesai tokio tipo trąšos yra nejautrios .

Taigi, pirmiausiai, į ką reikia atkreipti dėmesį, tai, žinoma, taros saugumas naudojimui, kadangi bet kuris cheminis preparatas turėtų būti supakuotas tik tinkamoje naudojimui pagal paskirtį taroje - saugioje ir atitinkačioje saugos reikalavimus. Labai svarbu, kad akvatrąšos nepapultų ten kur joms neskirta t.y. ant odos, drabužių, vaikų rankose. Idealu būtų, jeigu trąšų buteliukas turėtų apsaugą nuo vaikų ar kitas saugumo priemones ,užkertančias kelią atsitiktiniam buteliuko atsidarymui.

Sekantis ne ką mažiau svarbus niuansas yra laikymo temperatūra - chelatinės trąšos nemėgsta aukštos temperatūros , nes didėjant temperatūrai, aktyvėja cheminiai procesai pačių trąšų viduje. Jeigu, sakykim, prie 20oC reakcijos vyksta labai lėtai ir jokių didesnių pokyčiu nepastebime gana ilgą laiką, tai palikus buteliuką karštyje (pvz. ant palangės saulėtą dieną ) gali pradėti vykti nepageidaujamos reakcijos kurios labai greitai pakeis medžiagų būsenas ir trąšos praras dalį savo savybių pvz. dalis medžiagų iškris į nuosėdas ir taps netirpiomis vandenyje. O jeigu medžiagos taps netirpiomis vandenyje, vadinasi, jos, daugeliu atveju, taps ir neprieinamos augalams. Savaime supranatama, kad tokios trąšos pavirs vos ne į paprastą "dažytą" vandenį :) ir augalams iš jų nebus jokios naudos. Beje, internete yra gausu mokslinių tyrimų susijusių su akvatrąšose populiariausiai vis dar naudojamu EDTA bei kitų chelatų fotodegradacija. Juose būna tiriami įvairų chelatų suiirimo greičiai priklausomai nuo šviesos poveikio. Pateiksiu tik vieną pirmą pasitaikiusį mokslinį darbą [1], kai buvo tiriamas tirpios geležies sumažėjimas veikiant trąšų tirpalą šviesos šaltiniu. Kaip šviesos šaltinis buvo paimtas ne koks nors specialaus diapozono ( pvz UV) šviesos srautas, bet paprasta liuminescencinė lempa, skleidžianti 500µmol*m-2*s-1 fotonų srautą. Naudojantis kalkuliatoriumi [2] matome, kad šiuos skaičius galime paversti į labiau mums priimtinus vienetus t.y. į W/m2. Gauname, kad maždaug tokį šviesos srautą spinduliuoja 109W lempa , apšviečianti 1 m2 plotą. Dar galime čia ir paimprovizuoti pvz. paverčiame tuos 500µmol į saulės šviesos skleidžiamą srautą paverstą kitu matavimo vienetu - liuksais (Lux) , gauname apie 27000 Lux . Palyginimui galiu paminėti, kad praeitą vasarą įdomumo dėlei matavau saulės skleidžiamą liuksų kiekį ant palangės, tai liuksometras rodė 101000-112000 liuksų.  Kaip matome , tai viršija 4 ir daugiau kartų eksperimento metu naudotą šviesos srautą. Bet grįžtame prie tyrimų.Taigi bandymų metu buvo paimtos dvejos skirtingos trąšos, kuriose buvo geležies EDTA chelato ir jos buvo apšviestos jau minėtais 500µmol.Trąšos buvo laikomos skaidriuose induose. Rezultatai matomi štai šiame grafike :

 

Kaip matome iš grafiko, po 10 parų (240 valandų) tirpios geležies EDTA formoje sumažėjo beveik 10 kartų. O jeigu įvertintume, kad mūsų trąšos stovėdamos apšviestoje saulėtoje vietoje gauna 4 kartus daugiau šviesos ir dar papildomai įkaista , tai panašu, kad dirbtinis "senėjimo" procesas vyksta dar greičiau.Gali atsitikti taip, kad trąšų buteliukas netinkamoje (skaidrioje) pakuotėje netyčia paliktas ant palangės praras savo savybes vos per kelias dienas ....

Galbūt kai kam kils abejonės - o gal čia toks "neatsparus " šviesai yra tik EDTA chelatas , o visi kiti "brangesni" yra visai kitokie ? Deja, bet paskaičius kitus Joseph P.Albano , William B.Miller tyrimus darosi aišku, kitų chelatų fotodegradacijos laikas ne kažin kiek ilgesnis. Vienas iš atsparesnių šviesai yra EDDHA chelatas, bet akvatrąšų gamyboje jis nenaudojamas, kadangi smarkiai dažo vandenį raudona spalva. Žinoma, kai kam dar atsiras abejonių ar tikrai čia šviesa kalta? , gal ji visai "nekalta", gal čia trąšos natūraliai "sugedo" . Deja, turiu  ir šioje vietoje jus nuliūdinti :)  įtaką fotodegradacijai turėjo būtent šviesa ir kiti natūralūs procesai įtakos neturėjo . Tai patvirtina  kitas bandymas, kurio metu buvo tiriami du tirpalai - vienas buvo paliktas tamsoje, kitas stovėjo po lempa. Rezultatai atrodo taip :

Kaip matome, geležies kiekis tamsoje esančiose trąšose nepakito , o apšviestose trąšose vėl pastebimas sumažėjimas beveik 10 kartų . Taigi, iš šių grafikų seka, kad skaidri pakuotė visiškai netinka laikyti mikroelementinėms trąšoms, kadangi visiškai nesulaiko kenksmingos trąšoms spinduliuotės. Norėdami turėti kokybišką produktą, laikykite jį bet kokioje neskaidioje taroje - tai gali būti ir matiniai (pieno spalvos pusiau permatomi) HDPE buteliukai, gali būti ir rudi ar žali PET buteliai , kurie sulaiko kenksmingą trąšoms šviesą - svarbiausia, kad buteliukai  nebūtų pilnai skaidrūs. Beje, skaidrūs PET buteliukai turi dar ir kitą minusą - jie nėra pritaikyti medžiagoms, kurios jautrios oro poveikiui, kadangi medžiaga iš kurios gaminami tokio tipo buteliukai yra kažkiek pralaidūs orui o deguonis esantis ore yra priešas Nr 2 geležies junginiams, nes juos oksiduoja vėl iki tų pačių netirpių formų.Tad tokio tipo buteliukai yra netinkami trąšų saugojimui dvigubai. Nors ir šiaip apskritai PET buteliai  visiškai nepritaikyti laikyti tokio tipo cheminėms medžiagoms ,nes nuo pat atsiradimo pradžios jie buvo orientuoti į maisto gėrimų produktus.  Čia tik vėliau atsirado gudručių, kurie  pasinaudoję dizaino įvairove pradėjo į tokią tarą pilstyti viską ,kas papuola - pradedant nuo degių skysčių baigiant akvariuminėmis trąšomis. Nors ko gero tas pralaidumas orui nelabai patiko ir alui ,kadangi   paskutiniu metu yra išrasti  specialūs, tamsūs buteliai šiam gėrimui su kelių sluoksnių apsauga nuo deguonies patekimo į vidų. Alus,greičiausiai, irgi nenorėjo laikytis šviežiu paprastuose PET buteliuose ...Bet tema ne apie alų :)

Tad  ką daryti tiems, kurie per nežinojimą ar paveikti dailaus dizaino jau nusiperka trąšas skaidrioje pakuotėje ? Teko matyti vieną kitą produktą, kuriems grožis yra pirmoje vietoje t.y. dėl buteliuko dizaino gamintojai aukoja pačio produkto kokybę ir ko gero per daug nesigilina apie šviesos poveikį chelatiniams agentams. Peršasi išvada, kad norima parduoti tarą o ne taros turinį. Na bet marketingas daro savo - žmonės turi silnybę gražiems dalykams ir dažnai susigundo tai kas yra gražu :) Juk kiekvienas turime teisę rinktis ir širdžiai neįsakysi . Tik paskui nereikėtų stebėtis kad smarkiai pasikeitė trąšų spalva , atsirado nuosėdų neįpusėjus net pusei garantinio termino ir pan. Bet čia lyrinis nukrypimas. Grįžtant prie temos, visiems akvariumistams laikantiems  geležies turinčias trąšas skaidrioje t.y. netinkančioje tokio tipo trąšoms pakuotėje, siūlyčiau bent jau slėpti tokias trąšas kuo tamsiau ir tuo pačiu nepamiršti, kad trąšos dar nemėgsta ir šilumos. Spintelė šalia akvariumo gali būti nelabai tinkama vieta, jeigu jos viduje šiltoka.Reiktų paieškoti vėsesnės vietos. Aišku, galima apvynioti buteliuką izoliacija ar folija, kad šviesa nepatektų į buteliuko vidų, taip pat galima paprasčiausiai perpilti trąšas į kitą tinkamesnę tarą. Šioje vietoje visi sprendimai tinkami, kurie apsaugo trąšas nuo šviesos.Čia jau kaip kas sugeba suktis iš padėties.

O pabaigai norėčiau priminti ko mums reikia laikytis, kad trąšos su chelatiniais agentais (mūsų atveju mikroelementų,geležies turinčios trąšos ) būtų ilgai tinkamos naudoti :

1.Trąšos turėtų būti saugomos ne aukštesnėje nei 20-25oC temperatūroje

2.Trąšos turi būti laikomos NESKAIDRIOJE  pakuotėje

 

Laikantis šių dviejų paprastų reikalavimų, mūsų akvariuminės trąšos tikrai turėtų sulaukti gamintojo nustatytų garantijos terminų.

 

Diskusija forume apie šį straipsnį yra čia

 

1. Ferric Ethylenediaminetetraacetic Acid (FeEDTA) Photodegradation in Commercially Produced Soluble Fertilizers . Joseph P.Albano , William B.Miller . 2001

2. http://www.egc.com/useful_info_lighting.php

Read 1819 times Last modified on Tuesday, 26 March 2013 12:17

Latest from Administrator