Registracija

Powered By Saaraan

Ar verta pačiam gamintis trąšas

Written by 
Kaip taisyklė , dažno akvariumo  gyvenime ateina toks momentas, kai jo savininkui  pradeda niežėti nagus ir pakyla noras "pacheminti" savo akvariumą t.y įpilti to vienintelio, "gelbėtojo" vaidmenį turinčio atlikti tirpalo, kuris atseit turėtų išgelbėti neaugančius augalus . Kalba suksis, kaip jau atspėjote, apie akvariumines  trąšas . Jos dažniausiai pradedamos pilti tada, kai visai to nereikia, nežiūrint į tai, kad visur pilna informacijos apie akvatrąšų naudojimo ypatumus.

Tačiau ši tema ne apie tai ar reikia ar nereikia, šios temos tikslas pabandyti išgvildenti klausimą - ar verta pirkti "brangias" gamyklines trąšas ar visgi užsiimti chemija ir pasukti rodos labai lengvu ( kaip lietuviui - svarbu, kad pigiu ) keliu. Juk ne paslaptis, kad lietuviški genai pirmiausia mato finansinę viso reikalo pusę ir pirmoje vietoje priešpastato gamyklinių trašų "brangumą" prieš atskirų cheminių medžiagų "pigumą".
Rodos nieko nėra sudėtingo - prisiperkam "pigių" reagentų ir namuose atidarom trašų gamyklėlę. Iš pirmo žvilgsnio - pigu ir paprasta.Tad ar tikrai tas tariamas pigumas yra vertas to,kad betaupant pinigėlius reikia pačiam tapti "chemiku" ir užsiimti trąšų gamyba namuose, dažnai nesilaikant elementarių apsisaugojimo priemonių, tuo pačiu kenkiant ne tik sau, bet ir aplinkiniams - ypač namuose esantiems vaikams. Šitas straipsnis netaikomas tiems, kurie turi supratimą apie chemines medžiagas ir žino ką daro bei užsiima trašų gamyba tinkamose sąlygose, naudodami visas reikalingas saugos priemones. Visa informacija skirta eiliniams akvariumų mėgėjams, kurie neturi informacijos apie chemines medžiagas, jų savybes ir šiaip nėra susiję su chemija.
Taigi pradedam nuo pradžių, ką reiktų žinoti .
Visų pirma reiktų turėti supratimą apie cheminių medžiagų kenksmingumą.
Teko išgirsti pasisakymų, kad nieko tokio tos medžiagos nedaro - juk negeriu ir nevalgau aš jų..... Tam kad apsinuodyti, nebūtina imti kraštutinių variantų ir galvoti, kad chemikalai kenkia tik juos išgėrus ar suvalgius. Viskas yra daug paprasčiau - beveik visos cheminės medžiagos, naudojamos trąšų gamybai, dulkėdamos dirgina akis, neretai, patekusios ant odos sukelia alergiją. O tai reiškia kad jau vien tik perpildami reagentus iš vienos vietos į kitą pvz. iš indelio ant svarstyklių, nuo svarstyklių į buteliukus, mes JAU gauname pirmąją kenksmingų medžiagų dozę. Paimkim kaip pavyzdį plačiausiai akvariumistų naudojamą medžiagą - Kalio hidrosfosfatą (K2HPO4) arba Kalio dihidrofosfatą ( KH2PO4 ). Šie chemikalai naudojami kalio, fosfatų koncentracijai pakelti akvariumo vandenyje. Pažiūrėjęs į šių medžiagų etiketę eilinis vartotojas pamato (arba net ir nepastebi ), kažkokius kodus į kuriuos visai nekreipia dėmesio nes šie jam absoliučiai nieko nesako : R36 -35-22, Xi ,C,T, F, S 2,22-24/25-36-26-45-37-39. Šiuos kodus iššifruoti gali tik nusimanantis žmogus, o jų reikšmės liaudiškai šnekant atrodo taip :
Rizikos frazės:
R36 - Dirgina akis
R35 - Stipriai nudegina
R22 - Kenksminga prarijus
Pavojingumo simboliai :
Xi - Dirginanti
C - Ardanti (ėsdinanti)
T- Toksiška
F- Labai degi
Saugos frazės:
S2 - Saugoti nuo vaikų
S22 - Neįkvėpti dulkių
S23 - Neįkvėpti dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)
S24 - Vengti patekimo ant odos
S25 - Vengti patekimo į akis
S26 - Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją
S36 - Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius
S37 - Mūvėti tinkamas pirštines
S39 - Naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S45 - Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją (jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)


Taigi,kaip matote, gavosi toks gana ilgas sąrašėlis iš kelių pradinių simbolių etiketėje. Žinoma gali kilti klausimas - jeigu čia taip viskas baisu ir kenksminga, tai kodėl pilant į akvariumą augalai auga tik geriau? Atsakymas labai paprastas - augalai gauna tik reikalingą jų augimui chemikalų kiekį , kuris yra naudingas kai naudojamas pagal poreikį ir kenksmingas kai naudojamas per didelėmis dozėmis. Lygiai taip pat kaip ir pvz. mes elgiamės su vaistais.Tam kad pasigydytume, mes naudojame nustatytą dozę, kuri daro teigiamą poveikį - jeigu suvartotume keliasdešimt kartų didesnę dozę - net ir nuo visai nekaltų vaistų mes, greičiausiai, apsinuodytume.Taigi grįžtant prie savo reagentų dabar tampa aišku, jog dirbdami su koncentruotais chemikalais , mes daugiau kenkiame sau negu turime iš to naudos ( neskaitant sąlyginai teigiamo piniginio pranašumo ) .
Visai kita situacija su gamykliniais preparatais - jie jau būna pagaminti reikiamos koncentracijos ir naudojant pagal instrukciją atlieka savo teigiamą vaidmenį .Tad dabar paskaičiuokime kiek mes sutaupome savo sveikatos sąskaita, atidarę chemijos laboratoriją namuose ( rūsyje, garaže ir pan. ). Nors ,tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju ar įmanoma iš vis įvertinti pinigais savo sveikatą.
Toliau - paimkim kitą labai plačiai naudojamą junginį - geležies sulfatą ( FeSO4 x 7H2O ). Šis reagentas užkompleksuotas pvz. su trilonu B ar kitu kompleksonu naudojamas geležies papildymui akvariume.
Žiūrime į etiketę ir randame įspėjamuosius ženklus - Xn,Xi,R22,S 36/37/39.
pagal pavojingumo simbolių lentelę > randame , kad :
Xi - Dirginanti
Xn - Kenksminga
iš rizikos frazių > sužinome,kad tai "Kenksminga prarijus" (R22) o iš saugos frazių > matome, kad dirbant su ja reikia :
S36 - Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius
S37 - Mūvėti tinkamas pirštines
S39 - Naudoti akių (veido) apsaugos priemones

Panaši situacija ir su kitais reagentais naudojamais savadarbių trašų gamyboje - kalio sulfatu, boro rūgštim ir kitais. Ypač kenksmingas yra vario sulfatas, kuris iš pažiūros tiek pavadinimu tiek spalva ( ryškiai šviesiai žydri milteliai ) atrodo labai nekaltai. Tačiau net ir nuo menkiausio šios medžiagos perdozavimo kaip taisyklė, pirmiausia akvariume miršta visi bestuburiai , o paskui ir žuvytės.

Antras dalykas renkantis trašas yra reagentų galiojimo laikas. Nežiūrint į tai,kad jie yra sąlyginai pigūs, tačiau gana greitai baigiasi jų panaudojimo terminas ( paprastai tai trunka apie 2-3 metus ). Blogiausia, kad mažomis dozėmis visų reikalingų reagentų nusipirkti dažnai neįmanoma. Mažiausias parduodamas kiekis dažniausiai būna 0,5 kg. egzotiškesnių reagentų - 0,1 kg. Pavertus juos į trašas, gautume tikrai didelį kiekį, bet jeigu pas jus nedidelis akvariumas, to kiekio nebus įmanoma sunaudoti gal net ir per šimtą metų .... Tad kas gi gaunasi ? Prisiperkame reagentų, kurių mums turėtų užtekti vos ne visam gyvenimui, bet po dviejų metų juos reikia išmesti, nes baigiasi jų galiojimo laikas ? Belieka rinktis - arba nuodyti pigiais , bet jau begendančiais chemikalais arba visgi nuo pat pradžių nusipirkti šviežių, bet "brangių" trašų ?.

Trečias niuansas - trašų gaminimo technologija. Jeigu kai kuriuos reagentus ( kalios sulfatą, kalio nitratą ) galima pilti tiek atskiedus su distiliuotu vandeniu, tiek sausam pavidale tiesiai į akvariumą ( nors to daryti nepatartina - geriau visgi naudoti tirpalus), tai naudojant mikroelementus, pastaruosius reikia paruošti pagal specialias technologijas, kurios eiliniam vartotojui nevisada būna įkandamos. Netgi paprasčiausias geležies kompleksavimas gali sukelti daug neigiamų pasekmių. Prie viso to reikia specialių indų chemikalams maišyti, saugoti. O ir susverti reikalingus kiekius, kai kalba eina apie miligramus , namų sąlygomis yra gana problematiška. Pageidautina turėti svarstykles, kurių padalos vertė yra bent jau 0,01 gr. Žinoma galima naudoti tūrio/svorio perskaičiavimo lentelėmis, kai žinant medžiagos tūrį paskaičiuojamas jos kiekis gramais. Tačiau tai irgi nėra pats tiksliausias būdas.

Bet ne viskas taip baisiai yra negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Prie visų neigiamų niuansų yra ir teigiamų pusių, kurias reiktų paminėti.
Naudojant visas būtinas saugos priemones, laikantis atitinkamų saugumo reikalavimų, susiradus gaminimo technologijas galima pasigaminti nei kiek ne prastesnes nei gamyklinės trašas, ypač jeigu yra galimybė nusipirkti ypatingai švarius reagentus. Tuo labiau, kad varijuojant su skirtingais elementų kiekiais atsiveria galimybė "susikonstruoti" sau tinkamą trašų mišinį , kuris neretai bus pranašesnis už standartinį "universalų" gamyklinį.
Jeigu vis dėlto nuspręsite prasidėti su chemija, patariu naudoti tik švarius reagentus ir neprasidėti su daržui skirtomis trašomis , kadangi labai dažnai pasitaiko spaudos klaidų , kai etiketėse nurodoma neteisinga sudėtis ar panaudotų medžiagų forma . Prie viso to reiktų paminėti , kad daržo trašų gamybai  taikomi standartai nėra tokie griežti , todėl trašose dažnai pasitaiko neaiškios kilmės nuosėdų ar priemaišų, kurios netirpsta vandenyje.Tokių trašų (netgi to pačio gamintojo ir to pačio pavadinimo ) sudėtis irgi ne visada būna vienoda. Cheminių medžiagų kiekis , proporcijos gali svyruoti procentų ribose. Daržo augalams tokie dalykai praktiškai nelabai aktualūs , o štai į akvariumą norėtusi, kad papultų tik tai kas reikia. Akvariumo chemijai reiktų naudoti tik švarius reagentus, kurie parduodami reagentais prekiaujančiose įmonėse.

Read 2231 times Last modified on Monday, 10 December 2012 19:18